Moto kelionės

Dvidešimt aštuntą ekspedicijos aplink Juodąją jūrą dieną po ilgo naktinio važiavimo iš Stambulo iki Bulgarijos motomanai leido sau pasilepinti šiltos saulės spinduliais. Neskubant pasiekiame Varna ir dar kartą lendame į vandenį atsivėsinti nuo nepakeliamo karščio. Atsigaivinti neįmanoma net greitai važiuojant ●●●

Dvidešimt aštunta ekspedicijos diena prabėgo Stambule. Viena jo dalis stovi Europoje, kita Azijoje. Tai nuostabaus grožio miestas, kuriame persipina Europietiška ir Azijietiška dvasia. Per pusantros dienos neįmanoma apžiūrėti net mažos jo dalies. Tai viena iš tų vietų į kurias pažadėjome ●●●

Važiuojant pakrante link Stambulo vaizdai nedaug kuo skiriasi nuo Lietuvos. Kaimeliai sekantys vienas po kito nelabai tvarkingi. Žmonės gyvena pakankamai vargingai. Pagrindinė auginama kultūra – riešutmedžiai. Artėjant prie Stambulo vaizdai keičiasi. Daugėja komercinių pastatų ir gamyklų. Prasideda nesibaigiantys transporto kamščiai. ●●●

Pirma diena po ilgokos pertraukos, kai beveik nuo pat ryto mus lepina saulė. Pabudę gavome labai skanius pusryčius. Mūsų draugas paruošė tikrą puotą išlydėtuvėms. Su daržovėmis keptas kiaušinis, šviežiai kepta duona, naminis sviestas, naminis medus, žmonos virta braškių uogienė, skaniausios ●●●

Naktį praūžusios audros ryte kaip nebūta. Tekant saulei mus pažadino jau kelionei susiruošęs Rimas. Skubiai atsisveikinęs paliko mus ruoštis toliau, o pats trumpiausiu arba greičiausiu keliu patraukė atgal į Lietuvą. Sprendimas atsiskirti nuo grupės buvo priimtas gavus žinią apie sūnaus ●●●

Dvidešimt ketvirta ekspedicijos diena prasidėjo įprastai. Atsikėlus ir papusryčiavus išardome palapines ir pajudame toliau. Rytas nors ir ne saulėtas, bet nėra labai šaltas. Vėliau įsišviečia saulutė ir oro temperatūra pakyla iki 29 laipsnių šilumos. Ryte priimta sprendimą nuvažiuoti ne mažiau ●●●

Saulėtoje Turkijoje truputėlį būna šalta Kaip jau įprasta pastarosiomis dienomis rytas mus pasitinka šviečiant saulei, o po pietų prapliumpa lietus. Atsisveikinę su svetingaisiais turkais, kurie pusryčiams mums atnešė agurkų, patraukiame toliau savo keliais. Pavažiavus apie pusvalandį teko stoti. Kelią užvertusi griūtis. ●●●

Ureki-Hopa-Borcka-Artvyn-nakvyne Ryte dar kartą atsisveikinę su Goča patraukėme link Turkijos. Batumyje pamatėme pirmą autoįvykį per visa mūsų buvimo Gruzijoje laiką. Taip pat mus nustebino policijos pareigūnas patruliuojantis su Yamaha motociklu. Jei tikėti jo žodžiais visoje Gruzijoje jų yra penki vienetai. Gruzijos-Turkijos ●●●

Mes jau beveik Turkijoje Dvidešimt pirmos ekspedicijos aplink juodąją dienos ryta Tbilisyje aplankėm vietinę lietuvių bendruomenę ir susipažinom su suvenyrų asortimentu. Apie pietus toliau turėjusi pajudėti ekspedicija vėl užstrigo dėl motociklo gedimo. Įtarimų sukėlė pašalinis garsas sklindantis iš BMW GS1200 galinio ●●●

Rytas mus pasitiko su saule danguje. Iki Kutaisi miesto apie 80 kilometrų. Kelias artėjant link miesto gerėja sulig kiekvienu kilometru ir šį atstumą įveikiam per dvi valandas. Pusryčiai žmonėms ir plieniniams mūsų žirgams. Gruzijoje neveikia duomenų perdavimo paslauga todėl negalim ●●●